10 kartų Lietuvos ralio čempiono Roko Lipeikio patarimai kaip išsirinkti žiemines padangas

Faktas, kad Rokas Lipeikis 10 sezonų karaliavo Lietuvos ralio trasose, apie jo gebėjimus valdyti automobilį pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis pasako beveik viską. Nepaisant to, prakalbus apie padangų pasirinkimą žiemos išvakarėse, į „atsargą“ išėjęs lenktynininkas prisipažįsta esąs visiškas konservatorius: geriausias pasirinkimas mūsų klimatinėms sąlygoms – dygliuotos padangos. Visas kitas alternatyvas jis vadina didesniais ar mažesniais kompromisais eismo saugumo sąskaita.

Itin racionaliu vairavimo stiliumi garsėjęs ralio meistras ir padangų prekybos įmonės „Egzotika“ vadovas pastebi, kad nors pora pastarųjų žiemų buvo sąlyginai šiltos ir mažasniegės, daryti toli siekiančias išvadas apie pasikeitusius automobilininkų poreikius tikrai nederėtų.  

„Žiemines padangas reikia rinktis labai atsakingai, neužkibti ant įvairiausių reklamų, kartais būnančių begėdiškai melagingomis, jauko. Nėra specialiai mūsų klimatui gaminamų padangų, nėra tarpinio tipo ar tarpinio mišinio padangų, todėl rinktis tenka tarp dygliuotų, „nordic“ tipo minkšto gumos mišinio ir centrinės Europos rinkoms skirtų kieto gumos mišinio padangų. Kurį iš šių variantų pasirinkti turėtų lemti ne ES etiketėse nurodomos „geros“ raidės, sufleruojančios stabdymo kelio ilgį vasariškomis sąlygomis, o tai, kur ir kaip dažniausiai važinėjama, – dėsto R. Lipeikis.

Nors Lietuva ne šiaurės Suomija, bet ir pas mus didžiąją žiemos dalį visgi būna neigiama temperatūra, o pasitaikantys atšilimai viską tik dar labiau komplikuoja sukurdami pačias pavojingiausias eismo sąlygas: lijundrą ar ypač klastingą „juodąjį“ ledą. Tokiomis sąlygomis kokybiškos dygliuotos padangos yra saugiausios bei universaliausios, galinčios išgelbėti daugiau gyvybių nei saugos diržai“.

Patyrusio specialisto teigimu, dygliuotos padangos turi bene vienintelį minusą – kelia šiek tiek daugiau triukšmo. Tačiau tai tikrai yra smulkmena lyginant su jų darbinėmis savybėmis, galimybėmis manevruoti ir išvengti pačių blogiausių pasekmių kritinėse situacijose. Pasak R. Lipeikio, galimybė efektyviai valdyti automobilį yra netgi svarbesnė nei stabdymo kelio ilgis, nes skaudžiausios pasekmės būna ne tada, kai slystelėjus „pabučiuojamas“ kitos mašinos galas, o tada, kai posūkis pasirodo esąs pernelyg „aštrus“ ir, praradus kontrolę, išlekiama į priešpriešinio eismo juostą arba pamačius tiesiai į jus lekiantį kito eismo dalyvio automobilį, neturite galimybių išvengti susidūrimo staigiai ir efektyviai manevruodami. Apibendrinant manau, kad sausu ar šlapiu keliu saugiai galima važiuoti su visomis padangomis, tačiau esant ekstremaliausioms žiemos sąlygoms saugiausios bus dygliuotos padangos. Vairuotojai patys turėtų nuspręsti, kas didesnis prioritetas, aš vienareikšmiškai manau, kad saugumas važiuojant apledėjusia kelio danga, kurios dar nei vieną žiemą nepavyko išventi, - teigė R. Lipeikis.

„Reiktų atkreipti dėmesį ir į padangų gamintojų pastangas ieškant optimalaus balanso tarp gero sukibimo įvairiomis sąlygomis, ilgaamžiškumo ir poveikio aplinkai. Antai „Michelin X-Ice North 3“ turi protingą dyglių tvirtinimo technologiją: vidinis gumos sluoksnis, į kurį remiasi dyglio galvutė, itin sparčiai keičia savo charakteristikas, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Jei šilta – jis sulenda į protektorių. Jei šaltukas spustelėja iki -10, dyglio pamatas, lyginant su įprasta padanga, sukietėja iki 20 kartų ir dyglys drasko ledą visu pajėgumu“, – pasakoja „Egzotikos“ vadovas.

Saugaus eismo ekspertai akcentuoja dar vieną svarbią detalę: dygliuotos padangos šiurkština apledėjusio ar suplūktu sniegu padengto kelio paviršių, todėl vėliau važiuoti ir su paprastomis žieminėmis padangomis būna kur kas saugiau. Pagaliau skaičiuojant, kiek atsieina dyglių apgadintų kelių dangų ar horizontalaus ženklinimo renovavimas, reiktų įvertinti slidžiuose keliuose avarijose padaromą žalą. Skandinavijos šalių mokslininkai, tyrinėjantys eismo saugumo problemas tikina, kad tikrai žiemiškomis eismo sąlygomis, dygliuotos padangos avarijų tikimybę sumažina iki 40 proc.

R. Lipeikis dygliuotas padangas rekomenduoja rinktis visiems vairuotojams, išskyrus gyvenančius didžiuosiuose miestuose, daugiausia keliaujančius itin gerai prižiūrimais magistraliniais keliais ar nuolat vykstančius į Vakarų Europą ar Lenkiją, kur dygliai yra draudžiami. Jei dėl panašių priežasčių tenka daryti kompromisą ir atisakyti dygliuotų padangų, geriausia rinktis minkšto gumos mišinio padangas.

„Tai pakankamai gera alternatyva negalintiems naudoti dygliuotų padangų. Sudėtingomis žiemos sąlygomis, tokios padangos tik ant ledo bei švaraus asfalto nusileidžia dygliuotoms“, – pataria „Egzotikos“ strategas.

R. Lipeikis taip pat atkreipia dėmesį į kai kuriuos stereotipus apie minkšto gumos mišinio padangas. Tarkim, kad „jos prastai elgiasi ant švaraus asfalto“ ar kad „labai sparčiai dyla“. Taip gal galima buvo pasakykti apie prieš  20 metų kurtas minkšto mišinio padangas, pavyzdžiui Nokian Hakkapeliitta Q ar Dulop Graspic DS3. Tačiau po šių padangų gamintojai jau sukūrė ir išleido į rinką 2-3 naujas kartas minkšto mišinio padangų ir šiais laikais gaminamų modernių minkšto mišinio padangų gamybos technolgijos yra tiek ištobulintos, kad jos gaminamo su T (iki 190 km/h) ir H (iki 210 km/h) greičio indeksais ir yra pritaikytos važineti dideliais greičiais ir leidžia manevruoti tiksliai bei efektyviai tiek ant švaraus asfalto, tiek ir pačiomis sudėtingiausiomis žiemos sąlygomis. Padangų verslo profesionalas teigia, kad tarkim „Bridgestone Blizzak VRX“ stabdymo kelias ant švaraus asfalto yra beveik toks pat, kaip ir kieto gumos mišinio „Continental TS 830“ padangų – 100 km/val. greičiu judantis automobilis su pastarosiomis sustoja tik metru arčiau. Judant lėčiau skirtumas apskritai nebūtų juntamas. Tas pats pasakytina ir apie dėvėjimosi intensyvumą. Tokiomis padangomis nevažinėjant vasarą, vengiant ant asfalto itin agresyviai startuoti, stabdyti ir manevruoti, jos tarnaus ne vienerius ir ne dvejus metus.

„Kieto gumos mišinio padangos savaime nėra blogos, tačiau jos sukurtos Centrinės Europos šalių rinkoms ir yra nepritaikytos mūsų klimatui: žemoje temperatūroje jos stipriai sukietėja, todėl nukenčia sukibimas, jos yra visiškai nepatikimos ant ledo. O su apledėjusiais keliais susiduriama net ir švelniausiomis žiemomis – pakanka vieną kartą posūkyje išslysti į priešpriešinio eismo juostą ir pasekmės gali būti velniškai skaudžios“, – pastebėjo R. Lipeikis.  

Ekspertas rekomendavo susilaikyti nuo pagundų žiemą važinėti universaliomis padangomis. Jas galima rinktis tuo atveju jei esate visiškai tikras, kad situacijos, kai trūks-plyš būtina lėkti su netidėliotinais reikalais, nesutaps su pačiomis sudėtingiausiomis žiemiškomis sąlygomis – „juoduoju“ ledu, lijundra, plikledžiu ar pan. Universalios padangos pakankamai efektyvios ir saugios tik važiuojant minkštu sniegu, tačiau „nedirba“ kai orai atšąla. Ant ledo toks apavas automobiliui visiškai netinkamas.

„Dar reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad saugiai važiuoti žiemos sąlygomis įmanoma tik tada kai padangų protektoriaus gylis siekia bent 4 mm. Taip pat nepatariama laukti įstatymais numatytos padangų keitimo datos – žieminės už vasarines padangas geresnes eksploatacines savybes demonstruoja, kai oro temperatūra nukrenta žemiau 7 laipsnių. Kita vertus, pernelyg anksti sumontuotos minkšto gumos mišinio padangos gali turėti neigiamų pasekmių. Šio tipo padangos nėra pritakytos intensyviai eksploatuoti aukštesnėse temperatūrose, nes greitai perkaista ir pastebimai komplikuoja galimybes suvaldyti automobilį kritinėse situacijose. Kai kurie gamintojai nerekomenduoja minkštų padangų naudoti aukštesnėje nei 15 laipsnių temperatūroje. Jei gamta nusprendžia pajuokauti ir orai netikėtai tiek sušyla jau „peravus“ mašiną žieminiais ratais, patartina rinktis gerokai švelnesnį vairavimo stilių, vengti važiuoti ilgus atstumus dideliais greičiais“, – akcentuoja R. Lipeikis.

Dar vienas universalus ir labai svarbus dalykas – slėgis padangose. Tik nuolat tikrinant, ar padangos pripūstos tiek, kiek nurodoma techninėse rekomendacijose, automobilis elgsis nepriekaištingai, o kelionės bus maksimaliai saugios. Tiek per didelis, tiek per mažas slėgis gali turėti  didelės įtakos padangų dėvėjimosi tolygumui ir ilgaamžiškumui.

Tikrinti ir sureguliuoti slėgį reikėtų tik tada, kai padangos šaltos – t. y. jų temperatūra artima aplinkos temperatūrai. Labai dažnai žmonės daro klaidą kelionės metu sustodami degalinėse ir reguliuodami slėgi įšilusiose padangose.

Saugių kelionių vairuotojams linki EGZOTIKOS vadovas Rokas Lipeikis!